Apkartusi draugystė arba kas laimi iš Japonijos-Pietų Korėjos prekybinio karo

Pasaulis su jauduliu žvelgia į JAV-Kinijos prekybinį karą, kuris vos ne kas savaitę keičia kursą. Nauji muitai, apribojimai kelia pagrįstų abejonių dėl globalios rinkos stabilumo ir vaizduoja D. Trump‘o ego kaip bene pagrindinę to priežastį. Be abejo, JAV ir ypač Kinija yra ypatingos reikšmės globalios rinkos žaidėjai, tačiau mūsuose ganėtinai (ir nepelnytai) nepastebimas kitas Azijos gigančių – Japonijos ir Pietų Korėjos – ramstymasis ragais.

Shinzo Abe ir Moon Jae-in. Reuters nuotr.

Nuo šių metų liepos mėnesio Japonija ir Pietų Korėja ekonominių santykių plotmėje žengė didelį žingsnį atgal. Galima sakyti, kad ir ne vieną, nes dabartinė apribojimų pasiutpolkė beveik eksponentiškai keičia situaciją į vis blogesnę. Naujausi padariniai – Japonijos automobilių ir alaus pramonės boikotas P. Korėjoje, sukėlęs pardavimų kritimą rugpjūtį 57% ir 97% atitinkamai, lyginant su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Skaičiai grėsmingi, bet japoniški automobiliai niekada ir nebuvo populiarūs P. Korėjoje, turinčioje ypatingai stiprią automobilių pramonę. Tai liudija ir sumažėję mėnesio pardavimai - rugpjūtį parduoti 542 Toyota automobiliai (-59%) ir 138 hondos (-81%). 51 milijoną gyventojų turinčioje šalyje tokie skaičiai yra mažų mažiausiai juokingi. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Japonija ir P. Korėja turi daugiau nei šimtą metų siekiančią sudėtingų santykių istoriją. Prasidėję nuo Korėjos pusiasalio aneksijos 1910 m., lūžinį tašką jie pasiekė 1945 m., kai Japonija buvo priversta atsisakyti ekspancijos metu užimtų teritorijų. Tačiau aneksijos pabaiga nereiškė nesutarimų pabaigos. Dar 20 metų po to, iki 1965 m., šalys neturėjo užmezgę diplomatinių santykių ir tik po Santykių normalizavimo sutarties buvo pajudėta pirmyn. Be abejo, karo laikų nusikaltimai ir nuostoliai turėjo būti padengti ir atlyginti iš Japonijos pusės, kas ir buvo padaryta įvairiomis formomis, pvz., finansine pagalba keliant P. Korėjos ekonomiką bei infrastruktūrą. Šis bendradarbiavimas laikomas esminiu postūmiu, leidusiu į neregėtas aukštumas iškilti P. Korėjos pramonei ir pragyvenimo lygiui.

Vis dėlto, Šaltojo karo pabaiga atvėrė užgijusiomis laikytas istorines žaizdas. Bendras priešas Sovietų sąjungos išraiškoje vienijo Japoniją ir P. Korėją, bet išnykus pavojui imta ieškoti naujų priešų tarp buvusių draugų. Tam „padėjo“ vadinamosios paguodos moterys. Paguodos moterimis yra vadinamos tos moterys, kurios veikė japonų karių „guodimo“ stotyse, suteikdamos kūniškas paslaugas kareiviams. Tokių „guodimo“ stočių tinklo funkcionavimo faktas buvo iškilęs (iškeltas?) 1990-ųjų pradžioje Asahi shinbun laikraštyje. Iki tol laikytas neegzistavusiu, paguodos moterų vaidmuo kaip mat sukiršino abi šalis tiek aukščiausiame, tiek liaudies lygmenyse. Moralinių ir neturtinių žalų kompensavimas tapo leitmotyvu tarpvalstybinėje komunikacijoje. Po įvairiausių diplomatinių posūkių, 2015 m. gruodį Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė, jog skiria finansines išmokas nukentėjusiosioms, tuo sukeldamas didžiulį dešiniųjų Japonijoje nepasitenkinimą. Atrodytų, jog tokiu gestu turėjo būti užglaistyti visi nesutarimai, kad tarpvalstybiniai santykiai galėtų toliau plėtotis, stiprinant Japonijos-P. Korėjos-JAV ašį priešinantis Kinijos galiai. Deja.

2018 m. P. Korėjos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog Japonijos kompanijos „Nippon Steel and Sumitomo Metal“ bei „Mitsubishi Heavy Industries“ turi kompensuoti nuostolius už priverstinį darbo jėgos naudojimą aneksijos laikotarpiu 1910-1945 m. Toks sprendimas tarytum prieštarauja faktui, jog ankesijos laikotarpio nuostoliai buvo padengti jau anksčiau, po 1965 m. – minėtas ekonominis pakilimas buvo sąlygotas šių išmokų. Taigi, kaip galima suprasti, Japonijos skirti pinigai didžiąja dalimi nukentėjusiems nebuvo perduoti asmeniškai. Pinigus įsisavino tuometinė autoritarinė vyriausybė ir panaudojo pagal savo poreikius. Tad pernai metų Aukšiausiojo teismo sprendimas prašyti kompensacijų parodo labiau ne aneksijos laikotarpio Japonijos problemas, o pačios P. Korėjos santvarkos trūkumus. Jausdami neteisybę ir negavę išmokų, eiliniai korėjiečiai ėmėsi žingsnių. Nacionalizmo kortą naudodami politikai neabejotinai juos palaikė. Priimtas sprendimas pakėlė korėjiečių valdžios ir ypač prezidento Moon Jae-in reitingus, tačiau tai pradėjo sumaištį, kuri tęsiasi iki šiol.

Galima suprasti, jog iš P. Korėjos sulaukę tokio akibrokšto – sumokėti dar kartą už aneksijos laikotarpio skriaudas – Japonijos politikai turėjo kažkaip reaguoti. Kaip niekad tamprūs prekybiniai ir ekonominiai ryšiai buvo tinkamiausias svertas, kurį pajudinus buvo galima tikėtis pokyčio. Japonijoje gaminami puslaidininkių pramonei būtini chemikalai bei vaizduoklių gamybai reikalingos žaliavos buvo pirmasis etapas – buvo apribotas jų eksportas, argumentuojant šių medžiagų pereksportavimu į Šiaurės Korėją ir taip naudojant juos neleistinais tikslais. Medžiagų eksportas į P. Korėją iš Japonijos nebuvo sustabdytas, tačiau vietoj neriboto siuntimo ir prekybinių privilegijų, nuo liepos 4 d. kiekvienas siuntinys turėjo gauti papildomus leidimus, kas gali užtrukti iki 90 d. Šiandienos versle tai yra itin ilgas laikotarpis. Žinant persipynusią rinką, tokie pokyčiai galėjo paveikti net ir Apple bei Huawei, kurie naudoja P. Korėjoje gaminamus puslaidininkius, jau nekalbant apie pačių korėjiečių Samsung, LG bei kitus gamintojus.

P. Korėja netruko apskųsti tokio sprendimo Tarptautinei Prekybos Organizacijai dėl laisvos prekybos principų pažeidimo, o vėliau panaikino dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo su Japonija žvalgybiniais tikslais ir informacijos keitimosi srityje. Japonija toliau spaudė prekybinių santykių svertus ir išbraukė P. Korėją iš privilegijuotų partnerių sąrašo, tačiau rugpjūčio pradžioje atleido varžtus puslaidininkių žaliavų eksportui. Vis dėlto, P. Korėjos vyriausybė atsakė beveik analogišku veiksmu – rugpjūčio vidury pašalino Japoniją iš privilegijuotų prekybos partnerių sąrašo, sukurdami naują kategoriją konkrečiai Japonijai. Taigi, japoniško alaus ir automobilių boikotas yra tik naujausia stadija šiame apsistumdyme.

Logiška manyti, kad tokia situacija nėra naudinga nei vienai pusei. Mažėjantis eksportas į P. Korėją atsiliepia Japonijos pramonininkams, tad principų laikymasis kainuoja ir už tai moka visi. Jei ne besitęsiantis JAV-Kinijos prekybinis karas, iš sumaišties galėtų pelnytis kinai, tačiau dorodamiesi su savais iššūkiais nėra įmanoma adekvačiai ir sparčiai perorientuoti savo gamybos ir prekybinių srautų.

Vis dėlto, ši sumaištis veikia ir kitas sritis, tokias kaip turizmas. Sumažėjus turistų iš P. Korėjos srautams, mažėja ir skrydžių, taigi, krenta pajamos iš atvykstančiųjų. Pastarasis veiksnys ypatingai pakėlė Japonijos Kansai regiono ekonominį gyvenimą pastaraisiais metais, nes išaugus pigių skrydžių apimtims ir sumažėjus bilietų kainoms, patogiausiai pasiekiamas tarptautinis Kansajaus oro uostas (KIX) buvo tapęs itin populiaria jungtimi tarp P. Korėjos ir Japonijos. Artėjant turistų itin mėgstamam metų laikui – rudeniui, kai medžiai įspūdingai keičia spalvas – turistų srautų pokyčiai gali neigiamai atsiliepti vietiniam japonų verslui ir visai su turizmu susijusiai pramonei.

Klausimas, kiek ilgai truks šis apsistumdymas, nėra lengvai atsakomas. Kai kurie teigia, jog prekybinio karo idėją Shinzo Abe tiesiog nusikopijavo nuo D. Trump‘o, tad vertėtų klausti, kiek truks JAV-Kinijos santykių paaštrėjimas, nes tai gali tiesiogiai paveikti įvykių raidą tarp Japonijos ir P. Korėjos. Iš kitos pusės, puslaidininkių žaliavų apribojimų panaikinimas po mėnesio gali reikšti, kad tokie žingsniai yra santykinai trumpalaikiai ir yra tiesiog bandymas pademonstruoti galią santykiuose. Atėjus reikiamam momentui – įrodžius galią – galima grįžti prie buvusios status quo. Žinoma, tai įmanoma tik tada, jei antroji pusė su tuo sutinka ir taip pat panaikina iškeltas sąlygas.

Nacionalizmas visada buvo stiprus koziris Rytų Azijos politikoje. Jei Abe prieš mėnesį su viršum vykusiuose parlamento aukštutinių rūmų rinkimuose dar labiau sustiprino LDP pozicijas, tai reikia luktelti rinkimų P. Korėjoje 2020 m., jei situacija nebus pasitaisiusi iki tol.